Lietuvos Respublikos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose
Birželio 1 dieną Lietuva išrinkta pirmininkauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-osios sesijos Pirmajam komitetui. Jam vadovaus Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas. JT Generalinės Asamblėjos Pirmasis komitetas svarsto ir priima sprendimus nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo klausimais, į jo kompetencijos sritį patenka branduolinių ginklų neplatinimo, kitų masinio naikinimo ginklų uždraudimo, įprastinės ginkluotės ir kibernetinio saugumo klausimų įvairūs aspektai.
Gegužės 15 dieną nuolatinis Lietuvos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke ambasadorius Rytis Paulauskas Estijos, Latvijos bei Lietuvos vardu pasisakė JT Saugumo Taryboje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, pažymėdamas JT Juodosios jūros grūdų iniciatyvos svarbą.
Balandžio 28 dieną Lietuva, Latvija ir Estija bendru pareiškimu Arria formulės susitikime Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos paraštėse kreipėsi į tarptautinę bendruomenę kviesdama reikalauti, jog Rusijos Federacija grąžintų beveik 20 tūkstančių priverstinai perkeltų vaikų. Baltijos valstybės bendrame pareiškime taip pat reikalavo, kad Rusija pateiktų išvežtų vaikų registracijos sąrašus ir leistų nepriklausomiems stebėtojams netrukdomai patekti į Rusijos kontroliuojamas ar laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas.
Balandžio 3-4 dienomis Jungtinių Tautų (JT) nusiginklavimo komisijoje Niujorke buvo surengti bendrieji debatai, kuriuose Baltijos valstybių vardu kalbėjo Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.
2023 m. kovo 31 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke surengtame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Lietuva, Latvija ir Estija bendru pareiškimu pasmerkė Rusijos kovo 25 d. paskelbtą ketinimą dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje.
Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, kovo 22–24 dienomis dalyvaujantis Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Vandens konferencijoje, pabrėžė itin neigiamus Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius Ukrainos gyventojams bei pasauliniams veiksmams siekiant visų pasaulio gyventojų prieigos prie vandens.
Kovo 14 dieną Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas Gajanos sostinėje Džordžtaune įteikė skiriamuosius raštus Karibų bendrijos (CARICOM) Generalinei Sekretorei Carlai Barnett.
Vasario 24 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo aukšto lygio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje dėl taikos ir saugumo Ukrainoje. Prieš prasidedant posėdžiui surengta Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencija.
Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi António Guterres. Susitikime aptarta nuo 2014 metų Krymo okupacijos tebesitęsianti Rusijos karinė agresija, kelianti didžiulę grėsmę tarptautinei saugumo sistemai, ir tarptautinės bendruomenės atsakas į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą praeitų metų vasarį.
Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo ir pasisakė aukšto lygio atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje, surengtoje praėjus metams nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą.
Sausio 13 dieną vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl taikos ir saugumo Ukrainoje Baltijos valstybių vardu kalbėjęs Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas priminė Saugumo Tarybos narėms Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką aukas, taip simboliškai pagerbdamas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Gruodžio 8 dieną Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke įvyko didelį dalyvių skaičių pritraukęs renginys dėl Specialaus tribunolo agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti sukūrimo, kurį organizavo Lietuvos, Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lichtenšteino misijos Jungtinėse Tautose. Renginiu siekta informuoti apie Ukrainos bei tarptautinės bendruomenės pastangas, siekiant tokio Specialaus tribunolo įsteigimo, bei stiprinti tarptautinės bendruomenės supratimą dėl baudžiamojo proceso už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą būtinumo.
Lapkričio 14 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija dėl žalos atlyginimo ir kompensacijos už agresiją prieš Ukrainą. Ukrainos ir grupės šalių vardu (įskaitant ir Lietuvos) vardu teikta rezoliucija priimta rezultatu: 94 valstybės balsavo už dokumentą, 14 balsavo prieš, o 73 valstybės susilaikė.
Spalio 31 dieną įvyko Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis dėl 2021 m. gegužės 23 d. tarptautinio incidento Baltarusijai priverstinai nutupdžius „Ryanair“ keleivinį lėktuvą reisas FR 4978. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (ST) narių Albanijos bei JAV prašymu šis klausimas buvo svarstomas pagal ST darbotvarkės punktą „Grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui“. Tarptautinės civilinės aviacijos (ICAO) Tarybos pirmininkas Salvatore Sciacchitano pristatė š.m. rugsėjo mėn. patvirtintas ICAO tyrimo išvadas. Šiuo tarptautiniu tyrimu Baltarusijos institucijos pripažintos pažeidusios daugiašales aviacijos saugumą reguliuojančias Monrealio ir Čikagos konvencijas ir taip sukėlusios grėsmę civilinei aviacijai. Taip pat atkreiptas dėmesys į nepilną Baltarusijos įsitraukimą atliekant tyrimą.
Spalio 27 dieną Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje, kuriame buvo svarstoma Tarptautinio Teisingumo Teismo ataskaita, Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, kalbėdamas trijų Baltijos valstybių vardu, patvirtino nuolatinę paramą šio Teismo veiklai.
